Kauno Senjorų Tarybos vėliava

 

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno senjorų tarybos vėliavą ir logo.

1542.07.28 Rotušės statybos pradžia

Dailininko Augusto Ramono plakatas.

Kauno metrikos knyga, 411 įrašas: Rotušės pamatų mūrijimas

1542 viešpaties metais, liepos 28 dieną, t.y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį garbingi ponai: Jokūbas Šulcas, vaitas; Fridrikas Karčakas (Karčys), naujas burmistras; Pranciškus Mačkovičius (Markevičius), burmisteras; Gerhardas Šlegelis (Šlegelis), tarybos narys, dabar pirmininkas; Stanislovas Stanas (Stunis), Kauno miesto raštininkas, – išvyko apžiūrėti mūrinės Rotušės pamatų, kuriuos jau Dievo vardu pradėjo kloti, dalyvaujant šio statinio prižiūrėtojams: Henrikui Blumkei, Kasparui Lubneriui, Simonui Gradauskui, kuriems pavestas šios Rotušės statybos darbas. Čia visi minėti ponai amžinam atminimui ir šio miesto garbei, pagal senų laikų paprotį, patalpino pirmame pamatų akmenyje, tiesiai čia kampe vaito kambario, padaryto vyriausio mūrininko Benedikto Choinovskio, vieną floriną (trisdešimt grašių) ir nuo savo šeimynų – vieną statinaitę midaus.

Kaunas City Metrica, record No. 411: Foundation of the Town Hall

In the year of Our Lord 1542, July 28th, on the day of St. Pantaleon, between 10 and 11 o‘clock by the middle clock, the right honourable lords: Vogt Jakobus Schulcz, Burgermaster elect Fridericus Korczacus, Burgemaster Franciskus Maczkowicz, President of the Council Erhardus Schlegel, also Town notary Stanislaus Stan have inspected the foundations of the Town Hall that were laid now for the Grace of Our God and the surveyors commissioned for the construction were present: Henrico Blumkije, Casparo Lubner, Simone Gradowskij. The above named lords, according to an ancient custom and to the glory of our City and perpetual commemoration here right under the corner of Vogt chamber made by the Chief stonemason Benedicto Choijnowskij have placed an inclusion of one florin (thirty groszy) and on behalf of Their families one barrel of mead.

3 imperatoriai Kauno Rotušėje

Dailininkas Augustas Ramonas kuria Rotušės istorijos ekspoziciją.

1361

Prieš 650 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Vygando Marburgiečio kronikoje paminėtas Kauno vardas. Tai ir atšventėme.

 

Saulės mūšis virtualioje parodoje

Lietuvos Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka rengia parodą „Saulės mūšis“ ir kreipėsi į dailininką Augustą RAMONĄ siūlydama leisti neatlyginamai eksponuoti jo 2000 – 2010 metų kūrinį virtualioje šios bibliotekos parodoje. Dailininkas sutiko.

Asmeninė nuomonė

Profesine kompetencija pagrįsta asmeninė nuomonė pareiškiama viešai turėtų būti pažangus reiškinys, o ne skandalas.  Viešas nuomonės pareiškimas nepaverčia profesionalo abstrakčiu visuomenininku ir nebūtinai demonstruoja jo priklausomybę  suinteresuotoms grupuotėsms.  Aukščiau minėtos visuomeniškumo ir priklausomybės kategorijos niekaip negali sutapti viename reiškinyje, jei netotalitari valstybė toleruoja asmens žodžio laisvę ir profesionalumą.  Suprantamas pareigūnų ir organizacijų atstovų įsipareigojimas laikytis subordinacijos ir nuomonės nereikšti, tačiau savarankiškai veikiantiems laisvųjų profesijų atstovams tokių apribojimų neturi būti. Tokią deklaraciją siūlau įtraukti į Kauno piliečių Laisvių chartiją.

Atsiprašymas

Valstybės dienos proga, A.  Ramonas ketino atsiprašyti žiniasklaidos suklaidintų piliečių, visuomeninių organizacijų, valdžios atstovų dėl to , kad nesugebėjo perduoti savo asmeninės nuomonės per nihilistiškai nusiteikusios žianiasklaidos filtrą palikusį vien landą tamsoms gaivalams.

Perimetro išlaisvinimas

1875 m. liepos 25 d. Dailininkas Napoleonas Orda. Akvarelė – Gatvė aikštės viduryje.

 

 

KPD komentaras: „Et, visokie laikai buvo, visaip žmonės važinėjo.“

2011 m. Dailininkas Augustas Ramonas. Brėžinys. Nemokamai parengtas nesuderintas ir netobulas paruoštukas profesionalams.

O kur kavinės, kioskai, scenos, fontanai? Kitose schemose.

 

 

 

 

 

 

 

 

Maironio paminklo garbė

Vieno konferencijoje pasakyto sakinio „mano nuomone, perkelti – galima“ , (plačiau pasisakyti neleido laiko reglamentas 20 min/38 skaidrės, kurių 35 nesusijusios) sukėlusio milžinišką skandalą Lietuvoje, pasakyto apie Maironio paminklą, išplėstinis paaiškinimas – atskiroji asmeninė A. Ramono nuomonė, čia aiškinanti aukščiau pasakytos žodžių kombinacijos prielaidas ir neskatinanti  imtis grupinių prievartos  ar vandalizmo veiksmų:

1. Gedimino Jokūbonio paminklas Maironiui yra geriausia visų laikų lietuviška skulptūra.

2. Skulptūra buvo tobulai įderinta erdviniuose aplinkos tūriuose – pagyrimas architektui – ji „valdo“ visą skverą. Įtikinamai rodosi, kad čia negali būti nieko daugiau, nei skulptūrų, nei automobilių, nei jokių kitų mažųjų architektūros, skulptūros ar dizaino formų. 1977 metais svarstant pradinę paminklo pastatymo vietą, vienas pirmųjų sprendimų buvo Literatūros muziejaus kiemas. Tačiau sovietmečiu ir taip pernelyg tuščioje aikštėje nebuvo „ką dėti“. Ir kolaborantai, ir patriotai džiaugėsi, kad poeto skulptūroje nelabai atsispindi jo kunigystės ir valstybininko misija. Tai ir padėjo anuomet nelabai kam reikalingos autobusų stotelės vietoje. Čia jis tarnauja tobulai ir tarnavimo laikas gali būti net ilgesnis nei mūsų trapus valstybingumas. (skulptūros mena įvairias išnykusias tautas).

3. Kad skulptūra yra „per didelė“ kai kurie profesionalai sakė ir prieš kelis dešimtmečius. Ištraukta į skvero priekį ji atrodo tarsi trijų aukštų namo dydžio. Naujųjų laikų skulptoriai matyt nesąmoningai lygiuodamiesi į didįjį meistrą Kauno senamiestyje siūlo ne mažesnius gigantus (M. Valančiaus paminklas, Mackevičiaus paminklo konkursas).

4. Rotušės aikštė dūsta nuo tranzitinio ir parkuojamo transporto, kurio biskį daugiau nei prie sovietų – aikštės projektavimo bei skulptūros patalpinimo metu. Nepavyksta suteikti prioriteto pėstiesiems. Tačiau, jei žmonės negalės atvažiuoti į aikštę – aikštė mirs (tarptautinių ir nacionalinių architektūros profesionalų urbanistų nuomonė). Kur parkuoti lietuvių labiau nei namai, krepšinis ir alus mylimus automobilius? – Rasti jiems vietą aikštėje, kompleksiškai projektuoti visą aikštę iš naujo, liečiant arba neliečiant Maironį.

5. Maironio skvere galėtų būti automobilių ir autobusų apsisukimo vieta – nereikėtų važiuoti aplink aikštės pakraščiais. Iki paminklo pastatymo čia buvo miesto autobuso stotelė. Padidėjus žmonių srautui, kaip yra dabar, vėl aktualu tapo žmones atvežti ir ypač išvežti vakare. Maironio skvere galėtų būti ir požeminis parkingas, virš kurio – žalia pievelė su nedidelių skulptūrų parku.

6. Parkas vidiniame Maironio  nupirkto rūmo kieme yra garbinga ir iškilminga, kauniečių kultūrininkų mėgstama vieta, didesnė nei skveras. Čia galėtų rymoti ramybę spinduliuojantis Maironis. Masalskio bei kurijos rūmų aplinka yra kilnesnė nei dabar menkaverčiai Maironį iš dviejų pusių supantys statiniai – Aplinkosaugos departamento biurai bei XIX a. pašto arklidžių šoninė siena. Literatūros muziejaus parkas galėtų būti geriau sutvarkytas ir galėtų būti daugiau lankomas, atviresnis visuomenei ir miesto svečiams. Pagarbos Maironiui parke būtų daugiau nei parkinge ar transporto žiede. Be abejo, šis Maironio paminklas galėtų stovėti ir pačioje menkai panaudotos Rotušės aikštės viduryje ar pan., neužstojamas baobabais virtusių persenusių ligotų medžių, tačiau kurioje vietoje – man ribotos kompetencijos dailininkui sunku įsivaizduoti, o oficialios skulptūrų išdėstymo koncepcijos – nėra.

7. Nuo arkikatedros iki Literatūros muziejaus parko dabar yra trys paminklai Maironiui: antkapinis, skverinis ir parkinis. Oponuojanti „Kauno diena“ nurodo pavyzdžiu paminklus Mocartui Vienoje – neva kas 20 metrų. Tačiau ar tiek reikia?

8. Maironio kilnojimas labai brangiai kainuotų ir įvyktų negreit arba niekada. Kauniečiai neapsisprendžia nuimti 8 (o kiek reikia?) LTSR herbų nuo LDK Vytauto tilto, kur jau čia granito gigantus stumdyti. Akivaizdu, šią tolimos ateities viziją įgyvendinti šansų nedaug, tačiau svajoti neuždrausi. Ir nieko nepakeitus, išlieka galimybės svajoti Rotušės aikštės kavinaičių terasose, vis trumpėjančiais laiko ir erdvės tarpais tarp smarvės ir triukšmo, kuriuos kelia rytinis, pietinis ir vakarinis Garliavos-Vilijampolės tranzitas, o ir liepos-rugpjūčio mėnesiai lig šiol būdavo tuštesni.

9. Ar pagrįstai„Kauno diena“ skatina ginti Maironio garbę nuo Rotušės aikštės draugijos ir K. Ignatavičiaus? Rotušės aikštės draugija  ir K. Ignatavičius 2011.06.29 pirmą kartą išgirdo apie A. Ramono pasiūlytą galimybę perkelti Maironį į parką, ir neturi nuomonės šiuo klausimu. A. Ramonas konferencijos metu aiškiai pasakė, kad „mano nuomone, galima perkelti“ – tai įrodo konferencijos garso įrašas. Deja, A. Ramonas tarp konferencijos pranešėjų „Kauno dienos “ publikacijoje nepaminėtas. Vietoje jo, cituojami  (prof. solidarumas? šaltinių protekcija?) neegzistuojančio asmens Audriaus Staramonio paistalai, kuriamas agresyviai tautos garbės atžvilgiu nusiteikusios gaujos (kurioje neva dalyvauja premjeras) mitas. Neegzistuojančių asmenų teiginius būtų nelengva paneigti.

10. Kodėl man šiandien prireikė kalbėti apie dešimtaeilės svarbos klausimą? Dėl dviejų priežasčių: 1. dėl melagingos publikacijos nurodžiusios, kad Draugijai neva nėra nieko svarbiau, kaip atimti garbę Maironiui (su melagiu, kaip ir su pliku problematiška galynėtis); 2. Argumentuoti skulptūrų išdėstymo koncepcijos trūkumą – nauji skulptoriai neturėdami aiškios projektavimo užduoties, siūlo naujus gigantus keisčiausiose vietose, o savivaldybė švaisto pinigus konkursams. Pvz., Premjero siūloma  vieta  Valančiaus paminklui neseniai spontaniškai užimta nuostabiu bareljefu. Tai būtų „dviejų  Valančių“ taškas?

P.S. „Kauno dienos“ dėl „galimo griovimo“ apgautiems gedėtojams kažkieno įrengtos vietos sekmadienį dėl lietaus liko neužimtos.

Vaško lydymo prasmė

Kaunas-Hanza 2011. Foto: Meistras Gediminas ir Meistras Augustas.

 Po penkiųšimtų metų pertraukos išlydytas Kauno vaško akmuo. XV amžiuje tokių 16 kg svorio akmenų eksportuota iš Kauno į Europą po 1500 tonų kasmet.  Šis akmuo unikalus ir tuo, kad po gabalėlį vaško į lydymo puodą metė ir Hanzos miestų delegacijų vadovai, – taigi jis yra Hanzos miestų bičiulystės simbolis.

 Foto: Meras padeda.

Foto: Iškilmingas įnešimas į Didžiąją sceną.

Reziume: Sugalvojo – Kęstutis Ignatavičius, pagamino – Gediminas Olsevičius, projektavo ir dailino – Augustas Ramonas.

 

Italijos profilaktika 2011

Niekur kitur nevažinėti išskyrus Italiją prisiekęs dailininkas sugebėjo ir šiemet ten patekti (Patekti be pinigų – kiekvieno buržua svajonė, bet ne mano).

 Monterrigioni

 Siena

Švento Kazimiero kolegijos Romoje rektorius gavo dovanų Bonos geneologijos egzempliorių.

 Visiškai baltas Bari, ypač naktį.

 Bari Mikalojaus bazilikos jaučiai.

Plačiau: www.kaunas.lt 

Stilistas

Dailininkas Augustas Ramonas Kaune,  Karininkų Ramovėje, Lietuvos karališkosios bajorų sajungos Senatui skaitė pranešimą „Senovinio kostiumo apžvalga ir rekomendacijos“. (Gegužės 12-tą pagerintą šio pranešimo versiją pateikė vienam iš mažiau viešų riterių ordinų).

Nieko naujo po saule: Bedarbis Leonardo da Vinči prieš 530 metų Milano dvarui prisistatė kaip muzikantas. O Michelangelo sukūrė iki šiol naudojamą kostiumėlį Vatikano sargybiniams.

Rotušės bukletas

Sulenkiamas per pusę bukletas: išorė ir vidus.

Tamsta mokytojas

Vilniaus dailės akademija išdavė man Pedagogo kvalifikacijos pažymėjimą suteikiantį teisę vaikus ir paauglius stebuklingos lazdelės pagalba versti žmonėmis per dailės ir technologijų pamokas.

Taurusis metalas

Pagal mano sukurtą projektą kalamos monetos Kauno Rotušėje.

Mano draugai ir ypač nedraugai visuomet (25 metus) manė, kad aš kažkaip susijęs su pinigais. Ir štai įrodymas – aukso atspalvio mano monetos kalamos. Bus ir daugiau.

Kreditorių, antstolių, turto prievartautojų ir parazitų apmaudui – emitentas ir beneficiantas  - ne aš.  Tiesiog mano idėjos neša pinigus. Pvz. pasižiūrėję į mano piešinį vaško krosnyje turistai ir kauniečiai ten primeta pinigų. Juos Šv. Mikalojus gruodžio 6 d. dalina labdarai. Taigi aš ne prie ko.

Nepamirškit nuolaidų kuponų mano paslaugoms. Artimiausius 3 mėnesius galios šis 3 ct vertės kuponas:

Kauno Panemunė turi vėliavą ir herbą

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje 2010.12.12 12 val. per sekmadienines mišias buvo pašventinta naujoji Panemunės bendruomenės vėliava.

Herbą ir Vėliavą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas.

Laimingas zuikis

Šv. Mikalojaus atidarytame Kalėdiniame prekybos ir pramogų miestelyje Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas savaitgaliais piešia portretus ir prekiauja „Galerijos Balta“ suvenyrais, t.y. sėdi kioske arba stovi prie jo su žymiuoju kostiumu ir rodomąja lazdele. Išsigandę kauniečiai vargiai drįsta portretuotis pačiame pirmame aikštės kioskelyje, n0rs ten ir šilta . Dar neapžiūrėjus mugės ir Eglės – nelaikas užsiimti individualia prabanga ar terapija. Pas dailininką, tai kaip pas gydytoją ar kirpėją – reikia užmiršti aplinką ir astsiduoti savo malonumui ar fobijoms, todėl dažnas šį „prekybos tašką“ praleidžia.

Todėl dailininkas Augustas išrado „Laimingą zuikį“. Ant kiosko palangės padėtas visai gero vaiko dydžio zuikis skelbiamas Laimingu, o kauniečiai kviečiami jį paliesti arba paglostyti – kad prasidėtų Laimingi metai. Per du savaitgalius Laimingą zuikį paglostė apie 600 kauniečių.

Dailininkas su dideliu pasitenkinimu atstovauja Zuikio interesus ir atlieka socialinės psichologijos eksperimentą: Kokiems žmonėms laimė aktuali. Rezultatai kol kas 10/90 Laimės naudai.

Sausą matematiką toli praneša netikėtai pražystančios šypsenos iš niūrių bei sužvarbusių įvairių amžiaus grupių (3-63) subjektų.

Šv. Mikalojaus procesija

Gruodžio  5 dieną sekmadienį po mišių Šv. Mikalojaus portretas buvo išneštas iš Arkikatedros ir su Rotušės aikštės dragijos bei Kauno piliečių procesija palydėtas į Rotušę. Išsamiau: Kauno dienoje. Rotušėje Šv. Mikalojaus portretas buvo išstatytas apžiūrai Suolininkų salėje. Kauniečiams buvo dalijamas Augusto Ramono sukurtas atvirukas.

Atviruką Rotušės tarnautojai antspaudavo senuoju Kauno suolininkų antspaudu (1575 m.), atgamintu pagal Augusto Ramono projektą.

Aktorius Petras Venclovas atstovaujantis Šv. Mikalojų su palyda apėjo Rotušės aikštės Kalėdinį miestelį apžiūrėjo Eglę ir atidarė šventinius prekybininkų kioskelius.

Šv. Mikalojaus kailinukai

Lapkritis/Gruodis. Netekęs šeimos ir kitų materialinių gėrybių, apsigyvenau nuostabiame smetoniškame bute, kurį vadinu Havanos rūmais (niekada neremontuoti klasikiniai palociai su mirštančiu vandentiekiu). Čia ir peržiemosiu.

Gyvenimo kokybės neiškentę studentai nuomininkai pabėgo jau prieš metus, tačiau spintoje radau paliktą verstų kailinukų liemenę, ypač tiksiančią mano „Batuoto katino“ žiemos kostiumui ir šalčiams. Nėra abejonių, kailinukus siuntė Šv. Mikalojus, Kauno globėjas, kurio pagerbimo procesiją šiuo metu organizuoju.

P.s. Kailinukų atvaizdas pateko į portretą „Tik aš ir mano karalienė“ – 3 с nuolaidų kuponas.

 

Batuotas Katinas

Vasaros prisiminimai: apsirengęs savo 1774 metų kostiumu, kurį vadinu „Batuotas katinas“ 2010.06.08 Rotušėje Kauno šviesuomenei pristačiau knygą „Kauno Rotušė 1542-2010″, autorius Rimantas Šermukšnis (dešinėje).

Daugiau info: savivaldybe

Malonu vaikščioti po savo dėdės Henriko Raugalo (mano tėvo brolio, a.a. 2002) sukurtą interjerą, nors jis minėtoje knygoje ir nepaminėtas.

Dar daugiau info: Ką veikia Rotušės aikštės dailininkas?

Kaligrafijos paroda

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, rugsėjo 3 dieną atidaryta paroda „IV rašto meno paroda“. Dailininkas A. Ramonas parodoje  eksponuoja 2 kūrinius:

 

1. DURBEI;                                             2. ŽALGIRIUI

2011.03 Paroda persikėlė į sostinę, į Arkos galeriją.

Palanga. 7 bangos

Mano naujas filmas (du mėnesiai prapuolė). Ir vėl su Arvydu Barysu. Parašiau lietuvišką tekstą, vėliau – anglišką, vėliau – sukūriau DVD disko viršelio dizainą, pavaidinau Mončio muziejuje ir Ramybėje.  Vaizdą ir garsą montavome tryse (+ Juras Prapuolenis). Pavadinimą sugalvojau taip pat nuo kuklumo kenčiantis aš.

Taip pat nusidėjau su filmu „Trakų istorijos muziejus“ 2006, (parašiau Lt, Eng tekstus); „Įsimylėję Lietuvą“ 2005, (buvau artistas prie šv. Kazimiero paveikslo ir prie Dailės akademijos).

Arvydas Barysas puikiai dainuoja senovines lietuvių dainas , o  jo atliekama  daina „A Mi Manera“ pranoksta Gipsy Kings.

Vėliava

2010-07-15 Kauno miesto muziejuje įrengiau TV instaliaciją Žalgirio mūšiui paminėti ir nuskubėjau prie Vytauto paminklo vėliavos palaikyti. Foto iš www.kaunas.lt

Aukso amžius

Lenkai aiškiai žino, kada buvo jų valstybės aukso amžius:  XV-XVII amžiuose valdant Jogailaičiams, ypač XVI amžiuje sutapusiame su Europos brandžiojo renesanso epocha.  Sovietų istorikai lietuviams sėkmingai įskiepyjo pilkasermėgių būrų, pelenių Radvilaičių, paliegusių šv. Kazimierų ir Vingių Jono istorinę tapatybę, su kuomi ir šiandienospi nuolankiai sutinkame, nes:

Susidėti su lenkais (į lygiateisę Abiejų tautų valstybę) buvo neišvengiama blogybė, po kurios nei pasaulio istorijos autoritetai su institucijomis, nei mes patys savęs savarankiškais nebematome. Rekomenduoju pasidomėti pvz. Metropolitan Museum History Timeline. „Mes patys“ šiuo atveju yra Homo sovietikus + minėti  autoritetai + peleniškai romantiškojo nacionalizmo kultūrininkai. Tokių esama ir viename asmenyje.

Šiuomi reikalauju atstatyti teisingumą ir grąžinti Lietuvai Aukso amžių. Dėl ribų galima derėtis, tačiau kad jo nebuvo visai – nesutinku.

Papildomai atkreipiu dėmesį, kad lietuvių ir lenkų aukso amžiai ne visai sutampa – iš priekio ir iš užpakalio.  Be to, prasminga atsižvelgti  ir į moterišką dinastinę liniją. Štai lenkų mylimi Jogailaičiai valdė 1386-1572, o pridėjus karalienės Bonos palikuonis ir žentus randame Steponą Batorą – universiteto įkūrėją bei tris Vazas, tuomi aptariamasis laikotarpis prasitesia iki 1668.

Malonaus skaitytojo po susidėjimo su lenkais nedžiugina nė viena karališkoji  pavardė – visi lietuvių išrinkti Didieji kunigaikščiai po keleto metų tapdavo Lenkijos karaliais ir nuo to momento minėtų nacionalistų akyse jie tarsi išnykdavo iš Lietuvos orbitos dideliam historicus sovieticus pasitenkinimui. Mainstreemo historiografijoje ir gūglėje lietuvių kalba aprašomos vien jų nesėkmės karuose su rusais.

Džiugu, kad Googlę (nepatikimą šaltinį) išrado ne lietuviai ir ten esančiomis kitomis kalbomis mūsų karaliai aprašomi ne taip nykiai.

P.S. Esu įsitikinęs, kad sovietiniai, ankstesnių amžių bei dabartinių laikų Lietuvos niekintojai nėra tarpusavyje susitarę.

600 metų Žalgirio mūšiui

Pagal Martyno Bielskio sūnaus Jono 1597 metais išleistoje knygoje „Kronika Polska“ 297 puslapyje esančią graviūrą piešiau Žalgirio mūšio variantą. Manau, kad ir Jonas Mateika savo kūriniui naudojo būtent šios graviūros inspiracijas.

11 paveikslų čia:   

This slideshow requires JavaScript.

Kauno miesto muziejuje 11 skaidrių demonstruoja televizorius  1 salėje, o šalia virš durų pakabintas ir pats paveikslas.